Naujienų archyvas
Sausio 19 d. 14 val. LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus iniciatyva vyko sovietmečio seminaras "Kaip iš Gorkio buvo daromas "raudonasis Tolstojus": Vsevolodo Pudovkino "Motina" (1926)". Prelegentė: doc. dr. Natalija Arlauskaitė (VU). Buvo demonstruojamas filmas.
Literatūros kūrinių ekranizacijos retai patenka ir į literatūros istorikų akiratį. Tačiau jei jos suprantamos kaip tam tikras literatūros kūrinio recepcijos dokumentas, jos gali tapti parankia medžiaga tyrinėjant rašytojų bei jų kūrinių reputacijų kitimą, literatūros hierarchijų dinamiką, kitus literatūros lauko pokyčius. Šiuo atveju bus
kalbama apie Maksimo Gorkio "Motinos" migravimą iš politikos lauko į literatūros lauką bei jo reputacijos kaip naujosios literatūros patriarcho formavimąsi XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje. Vsevolodo Pudovkino filmas "Motina" taps pavyzdžiu, rodančiu, kaip ekranizacijos dalyvauja literatūros lauko pertvarkyme.
Sausio 22 d. 18 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai pakvietė į dailininko, poeto, dramaturgo, režisieriaus ir aktoriaus Arvydo Ambraso (1947-1970) knygos „Žeme, nepalik mūsų: poezija, dramos, prisiminimai” sutiktuves. Renginys vyko LMA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius).
Programoje dalyvavo knygos sudarytojos literatūrologė doc. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė ir Rita Juodelienė, aktorė Undinė Nasvytytė, poetas Marcelijus Martinaitis, dailininkas Algirdas Dovydėnas, skulptorius Regimantas Midvikis, aktoriai Gediminas Storpirštis, Olegas Ditkovskis ir Saulius Bareikis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos I kurso studentai (vadovė Silvija Krivickienė).
Kaip šiandien įsivaizduotume literatūros sociologijos ribas? Aštuntajame XX a. dešimtmetyje išgyvenusi pakilimą, vėliau išsisklaidžiusi po įvairias disciplinas, teorijas, metodologijas, grįždama su Bourdieu ir kitais vardais, atlikusi antraeilio, pagalbinio metodo funkcijas, išsiplėtusi iki gana plačios kontekstinės analizės – kur ir kaip ji yra dabar? Kokiais kriterijais vadovausimės bandydami išryškinti literatūros sociologijos tradiciją Lietuvoje – užsienio autorių refleksija, lietuviškų tekstų atitikimu literatūros sociologijos kanonui, bendrų literatūros ir visuomenės problemų kėlimu, kurios motyvuoja patį sociologiškumą, literatūros ir visuomenės ryšį? Kur ir kada galime pradėti ieškoti tokių tekstų? Kada literatūros ir visuomenės santykiai tampa reflektuojama problema Lietuvoje?
Be abejo, seminaras yra atviras pasiūlymams ir naujoms idėjoms. Manau, kad literatūros sociolgija negali apeiti ir amžinųjų temų, o visų pirma meilės:) L. Jonušys recenzuodamas T. Eagletono Įvadą į literatūros teoriją teigė, kad Eagletonas nemyli literatūros. Marijus Šidlauskas yra konstatavęs: „Lietuvoje, istorijos kataklizmų daužytame ir pernelyg dažnai socialinio drugio krečiamame krašte, literatūros sociologijos niekas taip ir neįsimylėjo.“
Vasario 5 d. LLTI įvyko Šiuolaikinės literatūros skyriaus seminaras „Saviraiškos ribos ar beribiškumas“ ir išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas. Plačiau apie LLTI renkamas Geriausias metų knygas.
• vasario 13 d.– Knygų serijos virsmo pristatymas. Naujosios literatūros studijos (1996–2007) tampa Ars Critica. Dalios Satkauskytės knygos „Subjektyvumo profiliai lietuvių literatūroje“ pristatymas.
Kūrybingumo aspektas konferencijai pasirinktas siekiant suvokti liaudies meną kaip gyvą procesą, kartu su jo gyvavimo terpe. Kūrybingumas, kaip sąvoka, jungia kūrinį ir kuriantįjį. Būdamas žmogaus ypatybe, jis pasirodo per kūrinius. Nuo kūrybos rezultatų kūrybingumo sąvoka veda prie kūrybos veiksmo, leidžia suprasti meną kaip asmens veikimo formą ir gyvenimo būdą.
Pagrindinis konferencijos objektas – žodinis ir materialus liaudies meno paveldas – teikia išskirtinę galimybę atskleisti kūrybą kaip kartotės fenomeną. Kūrybos procesu gali būti laikomas ir veiksmo kartojimas, kaskart tą veiksmą nežymiai modifikuojant, kaip tai daro japonų sodininkas, kuris kiekvieną rytą vis kiek kitaip sugrėbsto smėlį ir pakeičia sodo akmenų vietą. Kviečiame skaityti pranešimus ne tik apie kūrybingiausias asmenybes, bet ir tyrinėti kūrybingumą, esantį nežymiuoju kasdienybės modalumu – kūrybingumą kaip steigimo laisvės pojūtį, kitokios galimybės pagavą ir drąsumą.
Konferencijai strategiškai svarbus kūrybingumo konceptualizavimas. Jeigu kūryba laikome ir kartojimą, kinta pati kūrybingumo sąvoka: vietoj romantinės kūrybos kaip pranašavimo iškyla asmens raiška, jo suvokimo steigties aktai. Tada kūryboje nelieka originalo ir kopijos, modelio atitikimo ar iškraipymo skirčių.
Folkloras – gyva ir kintanti tradicija, buvusi ir suvokimo aktais tebesitęsianti. Todėl kviečiame analizuoti ir šiandienines tradicinio folkloro gyvavimo sąlygas. Kiek jis liaudies meno specialistų, edukacijos ir sklaidos strategų laikomas kanoniniu ir kiek gyvu dinamišku veiksmu? Ar praeičiai susitinkant su dabartimi įsižiebia kūrybingumo žiežirba? Konferencija taip pat kviečia kalbėti (apie) dabartinius kūrėjus, kuriuos įkvepia folkloras, idant atskleistų kūrybingumą kaip asmens paveiktumą.
Kūrybingumo prieiga iškelia metodologinį klausimą. Tyrinėdami, ir ypač sistemindami, tekstus, išskiriame būdingiausius atvejus invariantus, kurių sąlygiškumui blunkant, jie ima veikti kaip etalonai. Kalbame apie tikruosius tekstus, vadindami juos autentiškais, senaisiais, ir pagal juos vertiname visus kitus. Konferencija kviečia aptarti invarianto ir varianto santykio problemą, klausti apie „tikrojo kanono“ egzistavimo mums sąlygas.
Spalio 16 d. Frankfurto knygų mugėje, Lietuvos stende vyko LLTI enciklopedinio leidinio „Trys šimtai Baltijos rašytojų “ pristatymas. Jame dalyvavo LLTI direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas, Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, dr. Loreta Mačianskaitė ir rašytoja Danutė Kalinauskaitė.
Spalio 19 d. Vilniaus mokytojų namų svetainėje įvyko Tautosakos vakaras „Iš žmonių - į knygas, iš knygų - į žmones“. Tai - LLTI tautosakos mokslininkų prisistatymas Vilniaus visuomenei.Vakaro metu pristatytos naujausios knygos: D. Vaitkevičienės „Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės“ ir „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“ bei kiti tautosakos leidiniai. Pokalbį apie paveldėtą ir šiuolaikinę tautosaką vedė etnologė Gražina Kadžytė, dalyvavo akad. L. Sauka, dr. Daiva Vaitkevičienė, dr. Lilija Kudirkienė, dr. Bronė Stundžienė, dr. Rūta Žarskienė, kiti LLTI tautosakininkai, Vilniaus folkloristai. Buvo įteikta trečioji „Tautosakos medaus“ nominacija geriausiam rinkėjui.
Spalio 28 – lapkričio 1 d. LLTI vyko VI-oji Centrinės ir Rytų Europos Fenomenologijos konferencija „Fenomenologija, pedagogika, psichoterapija“. Daugiau informacijos ir konferencijos programą galite rasti:
http://www.phenomenology-conference.org
Lapkričio 5 d. LLTI įvyko mokslinė konferencija "Alfonsas Nyka-Niliūnas: poetas ir jo pasaulis", skirta poeto 90-mečiui.
Lapkričio 12 d. buvo paminėtas LLTI ir Lietuvių kalbos instituto 70 metų jubiliejus. Prieš 70 metų Kaune buvo įsteigtas Antano Smetonos Lituanistikos institutas. Jubiliejaus minėjimo renginiai vyko LLTI ir LKI. Renginyje dalyvavo Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, LLTI direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas, LKI direktorė Jolanta Zabarskaitė, Istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys ir kt.LLTI buvo iškilmingai atidaryta jubiliejinė paroda, LKI vyko prisiminimų popietė, į kurią susirinko būrys šiuose institutuose dirbančių ir jau į pensiją išėjusių mokslininkų.
Lapkričio 12 d. LLTI vyko bendro Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, LLTI ir Klaipėdos universiteto 2007-2009 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamo mokslo projekto „Folkloro archyvai ateičiai: skaitmeninimas, kaupimas ir sisteminimas“ konferencija. Programa.
Lapkričio 18-20 d. LLTI vyko VIII tarptautinė mokslinė konferencija "Baltų atmintis: pabaigos pradžia (literatūros procesai 1968–1988)”. Programa.
Gruodžio 2-4 d. LLTI vyko tarptautinė konferencija "Paribio miestai: kūrybos topografija". Paribio miestus veikia įvairių, neretai priešingų politinių ir tautinių darinių formavimasis, jis sudaro sąlygas skirtingų kultūrų sąveikai ir sankirtoms. Paribio miestai tuo pačiu metu jungia ir skiria įvairių tautų kultūras, sukuria daugialypę kūrybos topografiją . Šios konferencijos tikslas yra aptarti įvairaus pobūdžio sienų ardomąjį ir kuriamąjį poveikį tautinėms kultūroms paribio miestuose. Nors Vilniaus tyrimai yra šios konferencijos pagrindas, mes laukiame kitų paribio miestų tyrėjų pranešimų apie skirtingas tautines tapatybes, įvairiopą jų istorinę patirtį, kūrybinę raišką ir tradicijas. Programa.
Gruodžio 21 d. 18 val. LLTI kartu su Prancūzų kultūros centru surengė Judith Friedlander paskaitą "Lietuvos žydai Paryžiuje" Prancūzų kultūros centro kino salėje (Didžioji g. 1). Judith Friedlander yra knygos "Vilna on the Seine: Jewish Intellectuals in France since 1968" autorė.
Gruodžio 22 d. LLTI ir Atviros Lietuvos fondas pristatė Miros Jedwabnik Van Doren filmą "Pasaulis buvo mūsų". Pristatyme dalyvavo Džudit Frydlander (Judith Friedlander), antropologė, kuri rinkdama faktinę medžiagą Meksikoje ir Prancūzijoje daugiausia dėmesio skyrė tenykščių Meksikos tautų ir Prancūzijos žydų etninio identiteto klausimams. Keletą metų ji taip pat dirbo dekane Hanterio koledže (Niujorko miesto universitetas) ir Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje (angl. New School for Social Research. Dž. Friedlander labiausiai garsina jos darbai "Ką reiškia būti indėnu Hueyapane" (angl. Being Indian in Hueyapan) ir "Vilnius prie Senos: žydai intelektualai Prancūzijoje nuo 1968 m." (angl. Vilna on the Seine: Jewish Intellectuals in France since 1968) bei Alano Finkielkrauto (Alain Finkielkraut) kūrinių La Défaite de la pensée ir L'Humanité perdue vertimai į anglų kalbą. Šiuo metu ji rašo knygą apie Naująją socialinių tyrimų mokyklą. Taip pat filmo pristatyme dalyvavo Dr. Laimonas Briedis, kultūros geografas ir knygos "Vilnius: svetimųjų miestas" autorius. Renginys organizuojamas vykdant mokslinių tyrimų projektą „Europos miesto tapatybė: centro ir periferijos sandūros“. "Pasaulis buvo mūsų" - tai dokumentinis filmas, skirtas žydiškajam Vilniui atminti. Vilnius, dažnai vadinamas "Lietuvos Jeruzale", buvo vienas didžiausių Rytų Europos žydų kultūros centrų. Nors čia negyveno nei didžiausia, nei turtingiausia žydų bendruomenė, dėl Vilniaus žydų kultūros, jų savigarbos jausmo, erudicijos ir ryžtingumo Vilnius buvo unikalus. Tai buvo bendruomenė, turėjusi gilų religinį paveldą ir pasižymėjusi didžiuliu socialinės atsakomybės jausmu.
Filme daugiausia dėmesio skiriama šiai gyvybingai kultūrai prieškario metais. Jame atskleidžiamos viltys, svajonės ir nepaprasti pasiekimai, kultūrinė aplinka, kurioje užaugo tokie šviesuoliai, kaip Chaimas Sutinas, Žakas Lipšicas, Jaša Heifetzas, Avromas Suckeveris, Chaimas Gradė, Džozefas Bulovas ir Vilniaus trupė, ir tai tik keletas jų. Pokalbius, dienoraščius, laiškus, eilėraščius, archyvų nuotraukas ir filmuotą medžiagą į bendrą visumą jungia daugybe apdovanojimų įvertinto aktoriaus Mendžio Patinkino (Mandy Patinkin) balsas už kadro. Archyvinė muzika ir specialiai įrašyti kūriniai atkuria to meto dvasią.
Nors per holokaustą Vilnius buvo sunaikintas, jis tebėra gyvas išgyvenusiųjų prisiminimuose, jį primena turtingas literatūrinis, intelektinis ir meninis paveldas. Anot vieno iš išgyvenusiųjų, "pasauliui svarbu žinoti, net tik kaip mirėme, bet ir kaip gyvenome."
Daugiau informacijos http://www.thevilnaproject.org/.
