Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549-1616) piligrimystės į Jeruzalę aprašymas buvo populiarus pirmiausia dėl tokių kelionių retumo – jos pareikalaudavo fizinės ištvermės, finansinių išteklių ir buvo pavojingos. Keliautojų tykodavo ginkluoti užpuolikai, galėję parduoti į vergiją ar pareikalauti išpirkos, naiviais piligrimais pasinaudodavo sukčiai, o kur dar stichinės nelaimės ar ligos. Didžioji dalis lankytų vietų priklausė Osmanų imperijai, o čia atvykėliams, išpažįstantiems ne musulmonų tikėjimą, reikėjo žinoti vietos įstatymus ir sumokėti mokesčius. Ne veltui Radvilą Našlaitėlį nuo šios kelionės atkalbinėjo ne tik karalius Steponas Batoras, nenorėjęs prarasti iškilaus didiko, bet ir pats popiežius.

Šiuo Eleonoros Terleckienės ir Mariaus Jonučio iliustruotu pasakojimu, atrinkus svarbesnes ir įdomesnes vietas, siekta nenukrypti nuo to, ką parašė Radvila Našlaitėlis, taip bandant skleisti žinią apie unikalų mūsų senosios literatūros palikimą ir sužadinti norą perskaityti visą kelionės aprašymą.