2026 m. balandžio 15 d., 17 val., Vilniaus paveikslų galerijoje vyko išskirtinis kultūros įvykis – dr. Redos Griškaitės dešimtmetį rengto dvitomio leidinio „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“ sutiktuvės. Tai ne tik vertingas istorinis šaltinis, bet ir kinematografiška kelionė į XIX a. pradžios Vilnių, kurią kartu kūrė to meto liudytojas Stanislovas Moravskis ir šių dienų mokslininkė.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistas dvitomis yra unikalus dviejų autorių – S. Moravskio (1802–1853) ir istorikės dr. R. Griškaitės – kūrybinis dialogas. 1848 m. parašyti atsiminimai pirmą kartą skelbiami kaip solidus akademinis leidinys, kurio antroji dalis (komentarai) tapo savarankiška to laikmečio Lietuvos istorijos studija.

Miesto portretas – nuo žodžių iki unikalių piešinių

S. Moravskis savo tekstuose kuria itin gyvą ir pulsuojantį miesto vaizdą. Skaitytojai kviečiami į „lėtojo skaitymo“ procesą, kuriame skleidžiasi XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios asmenybių likimai ir kasdienybės mizanscenos. Leidinį praturtina reta vizualinė medžiaga: nuo paties S. Moravskio piešinių iki 149 istorinių asmenybių portretų, kurių dalis visuomenei pristatoma pirmą kartą.

„Tai tikra laikotarpio enciklopedija. Išraiškinga S. Moravskio žodinė personažų tapyba ir surinkta vizualinė medžiaga prieš akis atveria didžiausią to meto Vilniaus portretų galeriją“, – teigia leidinio rengėjai.

Renginio dalyviai

Knygos pristatymo vakare įžvalgomis dalinosi gausus būrys ekspertų ir kultūros lauko atstovų: leidinio sudarytoja dr. Reda Griškaitė, prof. dr. Brigita Speičytė, dr. Asta Vaškelienė, dr. Saulius Špokevičius, aktorius dr. Egidijus Stancikas, Rimvydas Baranauskas ir Erika Valčiukienė. Renginį moderuos Gytis Vaškelis.

Apie leidinį:

Stanislovas Moravskis, „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“, 1–2 knygos. Išvertė ir parengė dr. Reda Griškaitė. Išleido: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Apimtis – 1046 psl.

Leidinio rengimą parėmė LR kultūros ministerija, leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.