Skyriaus pirmtakas – Tarybinės lietuvių literatūros sektorius, įkurtas 1957 m. (vadovas J. Lankutis, nuo 1985 m. – V. Galinis). Įvairiais laikotarpiais jame dirbo nuo 5 iki 11 mokslinių bendradarbių. Pagrindinės mokslinio darbo kryptys – tarybinės lietuvių literatūros istorijos ir literatūrinių ryšių tyrinėjimas nuo 1940 m. iki aktualiosios dabarties. Literatūrologai K. Nastopka, J. Kaminskas, A. Radzevičius, V. Kuzmickas Tarybinės literatūros skyriuje startavo kaip brandūs mokslininkai. Skyriaus branduolys – J. Lankutis, V. Kubilius, V. Galinis, A. Samulionis, R. Pakalniškis – per pora dešimtmečių įgijo aukščiausias mokslines kvalifikacijas ir parašė svarbiausias mokslines studijas savo kūrybinėje biografijoje.

 

Monografiniuose ir kolektyviniuose veikaluose paklūstama vienvaldės marksistinės metodologijos schemoms, tačiau kai kurie darbai siekimu apibendrinti stambius raidos tarpsnius ir atskirus žanrus ir šiandien atrodo etapiniai: akademinės Lietuvių literatūros istorijos IV tomas ir jį lydėjęs probleminis leidinys Šiuolaikinės lietuvių literatūros bruožai (1968), V. Galinio Naujos kryptys lietuvių literatūroje (1974), J. Lankučio Lietuvių dramaturgijos raida (1974), R. Pakalniškio Lietuvių poema (1981), V. Kubiliaus XX a. lietuvių lyrika (1982) bei Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas (1983), A. Samulionio Balys Sruoga (1986) ir kt. Gausi istoriografinė medžiaga, filologinė kultūra ir platūs kontekstai iš dalies kompensuoja vienpusiškos metodologijos nulemtas šių darbų literatūrologines analizes.

 

Skyriaus darbai atsinaujino aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, atėjus dirbti jaunų literatūrologų kartai (S. Gaižiūnas, J. Laurušas, E. Baliutytė, S. Žukas, A. Kalėda, V. Gužauskas, J. Sprindytė). Jaunesnieji rado stiprią kultūrinę-istorinę metodologinę tradiciją, suformuotą vyresniųjų kolegų. Čia gimė naujos kūrybingos iniciatyvos, būrėsi organizacinis centras, rengęs jaunųjų filologų seminarus, konferencijas ir leidinį Jaunųjų filologų darbai. Skyriuje imta koncentruotis ties teorinėmis literatūros kūrinio problemomis, tiems laikams perspektyviomis žanro, stiliaus, struktūros, meniškumo, tautosakos, individualybės raiškos, lyrizmo, komizmo, retorikos temomis. Vadovas J. Lankutis po gudriomis ideologizuotomis antraštėmis organizavo gana dviprasmiškus priklausomybės metui kolektyvinius leidinius, kuriuose šalia privalomų straipsnių spausdinti ir nieko bendra su socialistiniu realizmu neturintys tekstai (knygos Socialistinis realizmas ir šiuolaikiniai meniniai ieškojimai, 1981; Lietuvių literatūra šiuolaikinėmis socializmo sąlygomis, 1986; ir kt.).

 

Tarybinės literatūros skyrius Institute atliko tam tikro „ideologinio skydo“ vaidmenį, turėjo operatyviai reaguoti į visus idėjinio klimato pokyčius, formuoti šiuolaikinės literatūros vertinimo kriterijus. Greta literatūros mokslo ir istorijos darbų skyriaus mokslininkai dalyvavo mokslinėse konferencijose ir seminaruose, dėstė aukštosiose mokyklose, vadovavo aspirantams ir studentams, skaitė paskaitas mokytojams ir visuomenei, buvo aktyvūs literatūros kritikos proceso dalyviai. Skyriuje vyravo kartų simbiozės, ramaus dalykiškumo, kolegiškų svarstymų dvasia, ypač išryškėjusi rašant Literatūros teorijos apybraižą (1982). Teorinių diskusijų laukas leido atitrūkti nuo įkyrėjusių ir nieko nebesakančių marksistinių klišių, grįžti prie tikrosios kūrinio prigimties. Atsiradusi galimybė gyviau pasireikšti individualiam autorių kūrybiškumui išblėso vangiai dirbant prie chrestomatinio leidinio Tarybinė lietuvių literatūros kritika. 1940–1956 (1980), kuris dėl nevykusios straipsnių atrankos ir metodiško kupiūravimo (vadovas J. Stepšys, vėliau V. Galinis) neturi išliekamosios vertės. Skyriuje tais metais buvo juntama dezintegracija ir atoslūgis, vienijančių kūrybinių darbų stoka. Pasiteisino individualistinė pozicija – tyliai ir kantriai dirbti (V. Kubilius parašė monografijas apie K. Borutą, I. Simonaitytę, žanrų kaitą, romantizmo tradiciją, pirmąsias mokslines knygas publikavo jaunesnioji karta). Simptomišku ženklu, kad laikai keičiasi, tapo neparašytas kolektyvinis skyriaus darbas Lietuvių literatūros recepcija rusų kritikoje. Metų metais fiksuotas individualiuose planuose, šis darbas tyliai boikotuotas, kol galiausiai dingo iš planų kaip nebeprivaloma ideologinė duoklė.

 

Su Sąjūdžio banga prasidėjo naujas skyriaus raidos etapas. 1989 m. birželyje skyriui vadovauti ėmėsi V. Kubilius (nuo 1997 m. – J. Sprindytė). Pagal analogiją su Senosios literatūros skyriumi keitėsi skyriaus pavadinimas (iš pradžių į Dabartinės, vėliau į Naujosios literatūros, o susikūrus dar vienam literatūrologų skyriui – į Šiuolaikinės). Mokslinių tyrimų objektas aprėpė jau visą XX a. literatūrą. Pasitraukus į amžinatvę vyresniems kolegoms, po aspirantūros čia įsidarbino D. Mitaitė, L. Arnatkevičiūtė. Institutui gavus teisę steigti literatūros mokslo doktorantūrą kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, į skyrių atėjo jaunų mokslininkų (D. Satkauskytė, L. Mačianskaitė, G. Vaškelis, R. Glinskis, I. Vedrickaitė, V. Šiukščius). Vadovas V. Kubilius, išnaudodamas atsivėrusias galimybes, mobilizuoja jaunuosius doktorantus darbui archyvuose. Operatyviai parengta stambi knyga Rašytojas pokario metais (1991) – stalinistinės epochos dokumentų rinkinys, atskleidžiantis literatūrinio gyvenimo ir rašytojo padėties dramatizmą. Skyriaus mokslininkai parengė kolektyvinį straipsnių rinkinį XX amžiaus lietuvių literatūros bruožai (1994), o V. Kubilius sparčiai parašė naują lietuvių literatūros istoriją XX amžiaus lietuvių literatūra (1995–1996 m. išėjo trys leidimai). Joje pirmą kartą Lietuvoje kūrusieji rašytojai aptariami lygia greta su emigrantais, plačiai pristatoma tremtinių ir partizanų bei anksčiau netoleruotų autorių kūryba, kuri vertinama nebe ideologiniais, o estetiniais kriterijais.

 

Skyriaus mokslininkai susikaupė prie individualių monografinių temų, doktorantai kėlė mokslines kvalifikacijas ir disertacijų pagrindu išleido knygas. Tyrinėtas romanas ir apysaka, avangardizmas ir neoromantizmas, poezijos savimonė ir mitopoetika prozoje, literatūros santykis su Biblija ir kt. Skyriaus mokslininkai dirbo kultūriniu-istoriniu, psichologiniu-interpretaciniu, semiotiniu, hermeneutiniu, komparatyvistiniu, psichoanalitiniu, feministiniu ir kt. metodais. V. Kubilius parašė monografiją apie J. Aistį, J. Žėkaitė – apie J. Savickį ir I. Šeinių. Kasmet skyrius organizavo mokslines konferencijas („Naujos idėjos ir formos Baltijos šalių literatūrose“, konferencijos skirtos J. Baltrušaičio, I. Šeiniaus, J. Savickio kūrybos reinterpretacijai), jų medžiaga spausdinta serijoje Colloquia. Ciklas konferencijų, skirtų Vilniui, atsispindėjo specialiame leidinyje Vilniaus kultūrinis gyvenimas, 1939–1940 (1999). Nuo 1997 m. skyriuje ėmė dirbti A. Jurgutienė, daktarinės disertacijos pagrindu išleidusi knygą Romantizmas – iš pasiilgimo: Lietuvių neoromantizmo pradininkų estetinė mintis (1998).

 

Apogėjų skyriaus mokslinis potencialas pasiekė 1999 m., kai jame dirbo 4 habil. dr. ir 11 dr. Skyriaus mokslininkai rašė mokslines monografijas pagal individualias temas, publikavo straipsnius Lietuvos ir užsienio spaudoje (1998–1999 m. paskelbta apie 80 stambesnių mokslinių straipsnių, tarp jų per 20 užsienio kalbomis, per 30 mokslo populiarinimo straipsnių, apie 30 recenzijų). 1998–2000 m. parašyta ir parengta 18 knygų. Skyriaus mokslininkų monografijos daugiausia leistos 1996 m. pradėtoje serijoje Naujosios literatūros studijos, kuri rodo plačią skyriuje atliekamų literatūrologinių tyrinėjimų skalę.

 

 Naujosios literatūros skyrius nuolat rengė mokslines konferencijas (1998–2000 m. surengtos penkios). 1998 m. gegužės 8 d. D. Mitaitė suorganizavo konferenciją „Jurgis Baltrušaitis: poetas, vertėjas, diplomatas“, spalio 22 d. A. Lapinskienė – 3-iąją ciklo apie Vilniaus kultūrinį gyvenimą konferenciją „Kultūrinis Vilniaus gyvenimas (1939–1945) (konferencijos medžiaga išleista leidiniu Vilniaus kultūrinis gyvenimas, 1939–1945, 1999), gruodžio 4 d. įvyko konferencija Adomo Mickevičiaus 200 metų jubiliejui „Lietuvos kultūra: romantizmo variantai“ (rengėjai A. Kalėda, A. Jurgutienė ir Senosios literatūros skyrius). 1999 m. kovo 9 d. kartu su Lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos institutais surengta mokslinė konferencija „Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos“, skirta Lituanistikos instituto įsteigimo 60-mečiui paminėti (pranešimus skaitė A. Kalėda, R. Karmalavičius, V. Kubilius). 1999 m. kovo 25 d. skyrius surengė konferenciją „Ignui Šeiniui – 110“ (kalbėjo A. Jurgutienė, R. Karmalavičius, V. Kubilius, L. Mačianskaitė, V. Šiukščius), 2000 m. gegužės 4 d. – Jurgiui Savickiui skirtą konferenciją (pranešimus skaitė A. Kalėda, V. Kubilius, L. Mačianskaitė, J. Sprindytė, D. Striogaitė, V. Šiukščius, I. Vedrickaitė).

 

Mokslinių tyrinėjimų apimtis teko staigiai koreguoti 2000 m. pradžioje dėl etatų mažinimo. 2001 m. iš Naujosios literatūros skyriaus išriedėjo du. Tai Šiuolaikinės literatūros skyrius, kurio branduolį sudaro buvę Naujosios literatūros skyriaus darbuotojai, tiriantys daugiausia XX a. vidurio bei pabaigos literatūrą. Ir naujas Naujosios literatūros skyrius, savo darbo baru numatęs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios literatūrą, ketinęs sisteminti šio laikotarpio literatūros paveldą, atnaujinti interpretacijas, ištirti literatūros krypčių, estetinių programų raiškos formas bei kaitą (šio skyriaus branduolį sudarė literatūros tyrėjai – J. Žėkaitė, R. Karmalavičius, A. Lapinskienė).

 

Abiejų skyrių mokslininkai 1998–2000 m. intensyviai dirbo prie baigiamos rengti spaudai Lietuvių literatūros enciklopedijos (2000 m. gruodį atlikta paskutinė autorinė patikra, o 2005 m. pateiktas elektroninis papildytas enciklopedijos variantas). Skyriuje nuolat vyksta spaudai parengtų monografijų svarstymai. Antai 1999 m. spalį svarstyta E. Baliutytės studijos Lietuvių literatūros kritika. 1940–1995, 2000-ųjų gegužę – V. Kubiliaus monografijos Neparklupdyta mūza, birželį – V. Balsevičiūtės-Šlekienės studijos Vytautas Mačernis ir jo karta rankraščiai. Aptariami doktorantų rašomi darbai. Skyriuje 1998–2004 m. apgintos penkios daktaro disertacijos. 1998 m. D. Čiočytė apgynė disertaciją Biblija lietuvių literatūroje: pagrindiniai santykio variantai, 1999 m. I. Vedrickaitė – Erdvės dimensija Škėmos, Landsbergio ir Radzevičiaus romanuose, S. Daugirdaitė – Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai, 2000 m. – V. Šiukščius Mitopoetika lietuvių prozoje, 2004 m. L. Jakonytė – Lietuvių rašytojų savivoka XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Visos skyriuje apgintos disertacijos išleistos serijoje Naujosios literatūros studijos. 1999 m. gruodį J. Sprindytė apgynė habilitacijai teiktą monografiją Lietuvių apysaka (1996).

 

Skyriaus mokslininkai dirba pedagoginį darbą: aukštosiose mokyklose (VU, VDU, VPU, Klaipėdos universitete) skaito paskaitų ir seminarų ciklus, vadovauja studentų darbams, dalyvauja doktorantūros komitetuose, recenzuoja disertacijas ir kita. Rengiami seminarai mokytojams, skaitomos paskaitos visuomenei. 1996 m. buvo surengtas pirmasis pokalbis apie naujausią lietuvių literatūrą, iš pradžių vykęs kas dveji metai, vėliau – kasmet, imtas rinkti geriausių per metus išleistų knygų dvyliktukas ir geriausia metų knyga. Rengti knygų aptarimus jau tapo prasminga tradicija, sugyvinanti mokslininkų ir aktualiosios grožinės literatūros kūrėjų ryšius – tokiu būdu formuojama kritinė akademinė žiūra į patį naujausią literatūros procesą.

 

Dalyvaujama literatūros vakaruose, knygų pristatymuose. 2000-ųjų vasario 24 d. Institute suorganizuotas susitikimas su poetu, literatūrologu, Jeilio universiteto (JAV) profesoriumi Tomu Venclova. Buvo surengta nemažai abiejų skyrių – Šiuolaikinės ir Naujosios literatūros – leidžiamų knygų pristatymų.

 

2001 m. pradžioje išleistas didžiausias pastarojo dešimtmečio LLTI kolektyvinis darbas – pirmoji Lietuvių literatūros enciklopedija (redaktoriai: prof. habil. dr. V. Kubilius, habil. dr. V. Vanagas, V. Rakauskas). Pirmąsyk šis itin reikšmingas lietuvių kultūrai leidinys pristatytas tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje vasario 10 dieną. Vėliau susitikta ir diskutuota su gausiomis rašytojų ir kritikų auditorijomis Lietuvos rašytojų sąjungoje (kovo 6 d.), Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje (kovo 23 d.), Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (kovo 2 d.) bei Šiaulių universitete (kovo 16 d.). 2005 m. parengtas papildytas šios enciklopedijos elektroninis variantas.

 

2001 m. Šiuolaikinės literatūros skyrius toliau dirbo pagal pagrindines programas „Lietuvių literatūros istorija“, „Literatūros teorija ir komparatyvistika“, „Žanrų kanono modifikacijos“. Skyriaus mokslininkų darbai toliau leidžiami serijoje Naujosios literatūros studijos. V. Kubilius knygoje Neparklupdyta mūza: Lietuvių literatūra vokietmečiu pateikė iki tol menkai tyrinėto literatūrinio gyvenimo ir kūrybos 1941–1944 metais analizę. Iš gausios istorinės medžiagos, rašytojų dokumentikos sukurtas sodrus sociokultūrinis laikotarpio kontekstas, aptarta prozos, poezijos, dramos ir kritikos raida. Taip pat išleista LLTI apgintos disertacijos pagrindu parašyta dr. I. Čiužauskaitės knyga Vaižganto publicistikos literatūrinė raiška. Mokslininkų pasitikėjimą ir augantį šios serijos prestižą rodo tai, kad joje publikuotis siekė ne tik LLTI literatūrologai. Išleista VPU literatūrologės doc. dr. V. Balsevičiūtės knyga Vytautas Mačernis ir jo karta, kurioje tiriamas žemininkų generacijos formavimasis, detaliai analizuojama Mačernio kūryba, ir VPU D. Vaitiekūno apginta disertacija Diskurso struktūros Broniaus Radzevičiaus romane „Priešaušrio vieškeliai“.

 

Šiuolaikinės literatūros skyriuje periodiškai vyksta posėdžiai, kuriuose svarstomos mokslinių tyrimų sritys, baigtų ar teberašomų studijų variantai ir kita. Svarstytas projektas leisti naują knygų seriją Interpretacijų variantai. Jos tikslas – surinkti vieno kūrinio interpretacijų variantus, parodant skaitymo istoriją bei skirtingų metodologijų instrumentarijų. Orientacinis adresatas – mokytojai lituanistai, studentai filologai ir vyresniųjų klasių mokiniai. L. Mačianskaitė sudarė pirmąją knygą, skirtą Vienuolio Paskenduolės analizei.

 

2001 m. įvairiose valstybinėse įstaigose svarstomi galimi LLTI institucinio statuso pakeitimai.

Tuo reikalu 2001m. Institute lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus (gegužės 17 d.), švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius (gegužės 15 d.), birželio 26 d. vyko darbuotojų susitikimas su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Rolandu Pavilioniu. Tik spalio mėnesį paaiškėjo, kad bent artimiausiais metais LLTI – savarankiško mokslinių tyrimo instituto – statusas nesikeis. Nepaisydami institucinių derybų peripetijų, LLTI literatūrologai projektavo ateities mokslinius tyrimus.

 

E. Baliutytės studijoje Laiko įkaitė ir partnerė (2002) tyrinėjama lietuvių literatūrinė kritika. 2002 m. pasirodžiusi D. Mitaitės monografija apie T. Venclovą (Tomas Venclova: Biografijos ir kūrybos ženklai) vėliau išleidžiama ir anglų bei rusų kalbomis. Studijuojama antropologinė estetika ir intersubjektyvumo raiška literatūroje, kelionės archetipas, analizuojama tarpukario Vilniaus krašto kūryba ir Lietuvos įvaizdis lenkų literatūroje, rašomi straipsniai įvairiems moksliniams leidiniams, dalyvaujama aktualiajame kritikos procese. Dirbamas pedagoginis darbas aukštosiose mokyklose (VU, VDU, VPU, Klaipėdos universitete), talkinama mokykloms. Skyriaus mokslininkai dalyvauja tarptautinėse konferencijose Krokuvoje, Paryžiuje, Varšuvoje, Gdanske, Liubline, Kopenhagoje, Londone, Tartu, Budapešte, Rygoje, Taline, Minske, Vitebske.

 

2003 m. lenkų kalba išleista A. Kalėdos Lietuvių literatūros istorija, apimanti istorinį tarpsnį nuo 1918 m. iki pačios naujausios, amžių sandūros, literatūros srovių. Serijoje Colloquia pasirodė straipsnių rinkiniai Juozas Keliuotis, Paskenduolė: interpretacijų variantai. Literatūros teorijos tyrimų laukas pasipildė A. Jurgutienės parengta knyga Dekonstrukcija.

 

2003 m. pradžioje surengta mokslinė konferencija „Lietuviškasis brandas: asmenybės laisvė, iššūkis, neprisitaikymas“, skirta K. Borutos 100-osioms gimimo metinėms. Jubiliejaus proga D. Striogaitė taip pat parengė knygą Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“ ir jo byla, kurioje spausdinamas 1945 m. romano variantas, dokumentuojama ir įžanginiame straipsnyje analizuojama kūrinio leidybos istorija. Konferencijos pranešimų medžiaga publikuota Instituto leidinyje Colloquia. Jame išėjo ir L. Mačianskaitės parengtas tomas su straipsniais apie I. Mero kūrybą Žinomas ir nežinomas meistras. Kartu su Lietuvos rašytojų klubu bei Lietuvos mokslų akademijos biblioteka surengta mokslinė konferencija ir atsiminimų vakaras „Literatūros realybė: kasdienė ir poetiška“, skirti akademiko J. Lankučio 80-osioms gimimo metinėms (daugiausia rūpinosi D. Mitaitė).

 

Per 2005 metus skyriaus darbuotojai Lietuvos leidiniams parašė daugiau kaip trisdešimt mokslinių straipsnių ir apie dešimt literatūrologinių knygų recenzijų, parengė keletą publikacijų Latvijos, Lenkijos, Rusijos akademiniams žurnalams. Varšuvoje lenkų kalba išleista A. Kalėdos studija Od M do M: szkice o literaturze polskiej i litewskiej; Maskvoje rusų kalba pasirodė D. Mitaitės monografija apie T. Venclovą; J. Sprindytė parengė J. Laurušo straipsnių rinktinę Akmuo ir šviesa.

 

Dalyvauta dešimtyje mokslinių konferencijų užsienyje (Anglijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kt.) bei per dvidešimt konferencijų Lietuvoje. Paskelbta keliolika mokslo populiarinimo straipsnių, pora dešimčių grožinės literatūros recenzijų, sudarytos poezijos ir novelių rinktinės Geteborgo mugei (D. Mitaitė ir L. Mačianskaitė), parašyta po keliolika mokslinių tekstų recenzijų ir rekomendacijų, perskaitytos kelios viešos paskaitos, dėstyti kursai VU ir VPU, kalbėta keliasdešimtyje knygų pristatymų, literatūros vakarų, radijo ir televizijos laidų. Už laidas „Literatūros akiračiai“ ir „Atodangos“ V. Gasiliūnas 2005 m. apdovanotas Kultūros ministerijos premija už kultūrinę publicistiką. Dirbta įvairių tarybų, redaktorių kolegijų, ekspertų komisijų nariais.

 

Su estų ir latvių kolegomis toliau rengta enciklopedija 300 Baltijos rašytojų anglų kalba; redaguotas literatūros žinynas mokyklai.

 

Pradėtas naujas kolektyvinis projektas – sovietmečio literatūros tyrimai: šia tema skyriuje inicijuotas kasmėnesinis seminaras, jame rengiami straipsnių rinkiniai turėtų išaugti į literatūros istorijos tomą.