LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  Leidiniai
Naujausi leidiniai
Lietuvos literatūros antologija, 1795–1831; I, II tomai
Lietuvos literatūros antologija, 1795–1831: šviečiamasis klasicizmas, preromantizmas / sudarytoja Brigita Speičytė, Vilnius: LLTI, 2016. – T. 1–2. – 760, 534 p.
 
 

Šioje vėlyvosios Apšvietos Lietuvos literatūros antologijoje skaitytojams pateikiamas XIX amžiaus pradžios literatūrinis palikimas. Antologijoje siektaatnaujinti lietuvių kalba prieinamų šios epochos tekstų rinkinį: atverti kalbiniu, žanriniu, estetiniu ir dalykiniu požiūriu išsamesnę 1795–1831 m. Lietuvos literatūros panoramą, sumažinti šio laikotarpio literatūros refleksijoje nuo seno įsitvirtinusį atstumą tarp Lietuvos literatūros tekstų, parašytų skirtingomis kalbomis, paskatinti permąstyti Lietuvos literatūros estetinius, taip pat bendruosius kultūrinius reiškinius ir procesus.

 

Antologiją sudaro du tomai: pirmasis yra skirtas grožinei literatūrai, antrasis – humanitarinei raštijai, t. y. filologijos (literatūros teorijos, istorijos bei kritikos, kalbotyros ir kalbos praktikos), folkloristikos, istoriografijos tekstams. Pirmajame tome siekta pristatyti minėto laikotarpio Lietuvos grožinės literatūros estetinę, rūšinę, žanrinę, institucinę (Vilniaus universiteto, Vilniaus kultūrinės spaudos, žemaičių kultūrinio sąjūdžio, Nenaudėlių (Šubravcų), Filomatų draugijų literatūrinių terpių) panoramą. Šalia naujai parengtų lietuvių autorių tekstų – Antano Klemento, Dionizo Poškos, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Silvestro Valiūno, Simono Stanevičiaus, Liudviko Rėzos, Antano Strazdo – pirmąkart publikuojami Raimundo Korsako, Antano Goreckio, Euzebijaus Slovackio, Jokūbo Šimkevičiaus, Mykolo Balinskio, Andriejaus Sniadeckio, Adomo Mickevičiaus, Tomo Zano, Jono Čečioto, Juozapo Ježovskio, Onos Radvilaitės-Mostovskienės, Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė, Felikso Bernatavičiaus ir kt. kūrybos vertimai į lietuvių kalbą.

 

Pristatoma humanitarinė raštija reprezentuoja modernių humanitarinių disciplinų formavimosi procesą Lietuvoje. Tai literatūros studijų perėjimą nuo retorikos ir poetikos prie literatūros estetikos, istorijos ir kritikos atskleidžiantys Vilniaus universiteto literatūros profesorių Pilypo Nerijaus Golianskio, Euzebijaus Slovackio, Leono Borovskio, universiteto reiktoriaus Jono Sniadeckio literatūros teorijos ir kritikos darbai šalia to pat universiteto buvusių studentų – Adomo Mickevičiaus ir Simono Stanevičiaus straipsnių. Lietuvių kalbos tapsmą filologijos, istorijos tyrimų objektu ir šaltiniu atskleidžia Ksavero Bogušo traktato ištraukos, su lietuvių kalbos vartojimo praktika susiję Liudviko Rėzos, Kajetono Nezabitauskio, Simono Stanevičiaus tekstai. Besiformuojančius lietuvių etnologijos disciplinos pradmenis reprezentuoja Prūsijos Lietuvos filologo Liudviko Rėzos, istorinės Lietuvos filologo Simono Stanevičiaus, literato Dionizo Poškos lietuvių folkloristikos ir mitotyros darbai. Istoriografijos diskurso kaitą Lietuvoje žymi  Teodoro Narbuto, Simono Daukanto, Dionizo Poškos tekstai, kuriuose formuojama Lietuvos istorijos, kaip atskiro modernios istoriografijos objekto, galimybė ir diskutuojama dėl skirtingų tautos kilmės versijų.

 

Vėlyvosios Apšvietos grožinės literatūros kultūrinė ir estetinė specifika, periodizacijos klausimai aptarti I tomo įvadiniame straipsnyje „Vėlyvosios Apšvietos literatūra Lietuvoje 1795–1831“ (Brigita Speičytė). Antologijos II tome atskirų humanitarinės raštijos sričių tekstai pristatyti keliuose skyrių įvadiniuose straipsniuose. Literatūros teorinės ir kritinės refleksijos situacija aptarta Daliaus Viliūno („Vėlyvosios Apšvietos estetika Lietuvoje“) ir Brigitos Speičytės („Literatūros refleksija ir jos akiračiai“) straipsniuose. Lietuvių kalbos tyrimų ir praktinių leidinių stuaciją apžvelgė Aurelija Tamošiūnaitė („XIX amžiaus pirmosios pusės kalbinės minties bruožai“); istoriografijos diskurso būklę Lietuvoje – Reda Griškaitė („Istorija – tarp Apšvietos ir Romantizmo“).

 

Tekstų parengimo principai išdėstyti II tomo pabaigoje („Apie parengimą“, „Lietuvių autorių rašytinės kalbos bruožai ir perrašymo dabartinės bendrinės kalbos rašyba principai“). Kiekvieno skyriaus pabaigoje nurodyti skelbiamų tekstų šaltiniai, tomo pabaigoje – tekstų rengėjai. Komentaruose naudojamų santrumpų sąrašai pateikti abiejų tomų pabaigoje. Antrojo tomo skyriuje „Apie autorius“ skaitytojai gali susipažinti su trumpomis Antologijoje skelbiamų rašytojų biogramomis ir pagrindinėmis nuorodomis tolesniam skaitymui.

SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt