LLTI
LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
KONTAKTAI      LT  /   EN     
  „Tautosakos darbai“
Informacija autoriams
 
Bendri reikalavimai
 
„Tautosakos darbams“ teikiamas straipsnis turi būti folkloristikai ir jai artimoms disciplinoms aktualiomis temomis. Mokslo straipsniai skelbiami lietuvių, anglų, vokiečių, latvių, rusų, lenkų kalbomis.
Straipsnio pradžioje nurodomas jo pavadinimas, autoriaus vardas ir pavardė, įstaigos, kurioje darbas atliktas, pavadinimas; toliau pateikiama trumpa anotacija (iki 10 eilučių), kurioje pristatoma straipsnio problematika, ir nurodomi ne daugiau kaip penki raktažodžiai (lietuvių ir anglų kalbomis).
Įvade aptariama tema, pristatoma mokslinė problema, jos kontekstai, aktualumas, įvertintas nagrinėjamos problemos ištirtumas ir pan. Straipsnio tekstas gali būti skaidomas į smulkesnius skyrius, turinčius savo pavadinimus. Straipsnio pabaigoje skelbiamos išvados turi būti pagrįstos atlikto tyrimo rezultatais.
Straipsnio pabaigoje dedami šaltinių (sutrumpinimų) bei literatūros sąrašai ir santrauka (minimali apimtis – 2000 sp. ž.).
Kartu su straipsniu autorius pateikia informaciją apie save: darbo vieta, pareigos, elektroninio pašto adresas.
Rekomenduojama straipsnio apimtis – apie 40 000, recenzijos – apie 22 000, anotacijos ir informacijos – apie 10 000 spaudos ženklų. Didesnės apimties darbai spausdinami atskiru redaktorių kolegijos sprendimu. Tekstas turi būti parengtas kompiuterine teksto rengykle MS Word, pritaikyta operacinei sistemai Windows (teksto prievardis *.doc), ir surinktas standartiniais kompiuteriniais šriftais (Times New Roman, Palemonas ir kt.).
Iliustracijos atsiunčiamos elektroniniu paštu. Rekomenduojama dėti ne daugiau kaip penkias iliustracijas. Nuotraukos turi būti parengtos TIFF arba JPG formatais (rinkmenos prievardis *.tif arba *.jpg), ne mažesne kaip 300 dpi skyra. Nurodomas jų fotografas, kas ir kada fotografuota, iš kur nuotraukos imta. Straipsnio autorius privalo turėti leidimą naudoti iliustracinę medžiagą.
Teikiami straipsniai recenzuojami. Straipsnį recenzuoja (t. y. pateikia savo motyvuotą nuomonę, pastabas ir pasiūlymus straipsniui) ne mažiau kaip du parengėjo / redaktorių kolegijos parinkti aktyvūs mokslininkai – redaktorių kolegijos nariai ar kiti asmenys. Recenzentai skiriami konfidencialiai, t. y. recenzentams neteikiama informacija apie autorių tapatybę, o autoriams – apie recenzentų tapatybę (nebent pateikę recenziją pastarieji neprieštarauja jų tapatybės atskleidimui).
 
Šaltinių citavimas
 
Citatos pateikiamos originalo forma kabutėse, didesnės apimties – petitu, iškeliant iš teksto eilutės ribų. Kiekviena autorinė korekcija citatoje žymima laužtiniais skliaustais. Po citatos arba jos perpasakojimo literatūros ir šaltinių nuorodos rašomos skliaustuose, nurodant autoriaus pavardę, publikacijos metus, puslapį (Biržiška 1925: 10–11). Gali būti vartojamos dažniau cituojamų leidinių (žodynų, tautosakos šaltinių ir pan.) santrumpos. Kai reikia nurodyti leidinių tomą, jis įterpiamas prieš puslapį (BRMŠ II: 45; BsJK: 383, nr. 4). Tais atvejais, kai patogiau nurodyti ne leidinio puslapį, o iš jo cituojamo teksto numerį, nurodoma leidinys, tomas, numeris (LLD V 225).
Teksto paaiškinimai ar kitos su tekstu susijusios papildomos žinios nurodomos išnašose, kurios žymimos skaičiais ir pateikiamos puslapio apačioje.
Moksliniame tekste minimi asmenvardžiai pateikiami originalo rašybos forma. Pirmą kartą paminėjus pilną asmenvardį, rekomenduojama toliau rašyti pavardę ir vardo inicialą. Nelietuviški vietovardžiai transkribuojami lietuviškai. Išimtiniais atvejais (pvz., jei vietovardis nežinomas, neįtrauktas į žinynus) paliekama originalo rašyba.
 
Šaltinių ir literatūros aprašymas
 
Šaltinių (sutrumpinimų) ir literatūros sąrašai pateikiami mokslinės publikacijos pabaigoje pagal abėcėlę. Pirmiausiai pateikiamos lotyniškosios abėcėlės šaltinių ir literatūros pozicijos, po to – kirilica; publikacijos kirilica transliteruojamosir lotyniškais rašmenimis. Vieno autoriaus publikacijos, išleistos tais pačiais metais, išskiriamos raidėmis (a, b, c...). Kai autorių arba sudarytojų yra daugiau negu trys, nurodomas tik pirmasis ir santrumpa et al. laužtiniuose skliaustuose. Autoriaus pavardė rašoma prieš vardą (išnašose – po vardo). Jei knyga ar leidinys turi paantraštę, ji nurodoma po pavadinimo ir atskiriama dvitaškiu.
 
PAVYZDŽIAI
 
ŠALTINIAI
BsJK – Juodoji knyga, surinko Jonas Basanavičius, parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka, (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 12), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.
BRMŠ – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, sudarė Norbertas Vėlius, t. 2: XVI amžius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2001; t. 3: XVII amžius, 2003; t. 4: XVIII amžius, 2005.
LLD – Lietuvių liaudies dainynas, t. 10: Jaunimo dainos. Meilės dainos, [kn. 1], parengė Nijolė Laurinkienė, melodijas parengė Živilė Ramoškaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1995.
 
LITERATŪRA
Aleksynas Kostas 1985. „Pasakotojai ir jų pasakos“, in: Stebuklingas žodis: Lietuvių liaudies pasakos, parengė Kostas Aleksynas, melodijas parengė Zofija Puteikienė, Kaunas: Šviesa, p. 3–9.
Biržiška Mykolas 1925. Dainų istorijos vadovėlis, 3-iasis leidimas, Kaunas: „Vyties“ b-vė.
Carnes Pack 1994. “The Fable and the Proverb: Intertexts and Reception”, in: Wise Words: Essays on the Proverb, edited by Wolfgang Mieder, New York–London: Garland, p. 467–493.
Geertz Clifford 2005. Kultūrų interpretavimas: straipsnių rinktinė, sudarė Arūnas Sverdiolas, iš anglų k. vertė Antanas Danielius... [et al.], Vilnius: Baltos lankos.
Georges Robert A. 1981. “Do Narrators Really Digress? A Reconsideration of ‘Audience Asides’ in Narrating”, Western Folklore, vol. 40, No. 3 (Jul.), p. 245–252.
Kaivola Bregenhøj Annikki 1996. Narrative and Narrating. Variantion in Juho Oksanen’s Storytelling, (FF Communications, No. 261), Helsinki: Academia Scientiarum Fennica.
Krištopaitė Danutė (sud.) 1985. Aš išdainavau visas daineles: Pasakojimai apie liaudies talentus – dainininkus ir muzikantus, t. 1, sudarė ir parengė Danutė Krištopaitė, Vilnius: Vaga.
Kudirkienė Lilija 2001. „Patarlė kaip žmonių gyvensenos atspindys“, Tautosakos darbai, t. XV (XXII), p. 121–127.
Litovkina Anna T. ... [et al.] 2008. “Punning in Anglo-American, German, French, Russian and Hungarian Anti-Proverbs”, Proverbium, No. 26, p. 248–287.
Nikžentaitis Alvydas 2004. „Rytų Lietuva lietuvių atminties kultūroje ir politikoje: Istoriko ir atminties kūrėjo santykio problema“, Nr. 10, prieiga per internetą: http://www.eurozine.com/articles/2005-11-14-nikzentaitis-lt.html#, [žiūrėta 2012-10-19].
Smith Sidonie, Watson Julia 2010. Reading Autobiography: A Guide for Interpreting Life Narratives, 2nd edition, Mineapolis, London: University of Minnesota Press.
Клiмковiч Iрына (скл.) 2006. Беларуская мiфалогiя: Энцыклапедычны слоўнiк, 2-ое выдание, дапоўнение, Мiнск: Беларусь.

 

SURASK MUS „FACEBOOK“
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius, Lietuva tel.: 2621943, direk@llti.lt